Tą liepos popietę lijo ir griežlė verkė už miško,
o tu valgei duoną ir kvepėjo vaivos rykštėm.
Gegutė skaičiavo žingsnius iki vartų,
spindėjo žalčio ašaros po saulės spinduliu,
basom pėdom glostant samanas,
ėjom taku laumių pramintu.
Delnuose trupiniai ir skaidrus lašas,
kai kvepėjai vaivorykšte tą popietę,
tą vasarą...