Pro saulę paukščiai skrido. Ir sustojo.
Čiurlionio akvarelėj. Gal senelio pasakoj?
Iškirpo saulėj korį. Į rytojų.
Tik mes laike nestosime. Be irklų kasamės
į gervių vieškelį. Medaus stotelę.
Su bitėmis. Deguto šaukštu. Lokio letenom.
Sparnai paukščius, o mus dvi akys kelia.
Užteks dangaus. O mes vis tiek viens kitą retinam
prie korio vartų. Prie altoriaus pikio
suklupdom silpnesnius. Draugus dykai į avilį.
Žegnojam gulusius. Ateinam plikiais.
Sparnuotais norim kilt. Medum rytojaus žavimės.
---------------------------------------------------------
Pro saulę žmonės ėjo. Nesustojo.
Šlagbaumai pažaliavo. Išeities melodijoj.
Į smėlio laikrodį žydėt įklimpo kojos.
Žmogaus nebuvo čia. Paskendo laiko žodyje.