Bele bėgtume

Ar kada siautei
Lengvam jūros vėjui?
Širdis kaip išprotėjus
Gali ir į uolą susmigti
Ir ta per minkšta
Nepasiekiu tau paukščių tako
Ot tai bėgtume juo
Nesvarbu ar basi
Bele bėgtume
Ir delnais atsimusčiau į pušį
Nulūžęs nagas
Mažų mažiausiai
Tik juoką sukeltų
Man nerūpi jis
Aukštielninkai geriau
Šiaurinė žvaigždė matos
Nesvarumo būsenoj
Palauksim, kol dievulis užmigs
Ir knygoj spausim žiedus...