sapnas

uždari bei
atviri smaugliai
demontruoja sepija
pasaulio sutvėrimą
sanctitatis mitą ardo
bepročiai katinai
neduodantys ramybės
pasišaipydami penkių
ketvirtinių ritmu
čiuožiantys voratinklinėmis
užuolaidomis dengiančiom
nuo amžinybės
šventosios romos
savo žvilgsniais
pabėgusiais iš hado

ten
tu ir tu ir tu - prašanti
švelnaus prisilietimo
jaučiuosi tavo atžvilgiu
kaip judo pabučiuotas kristus
besinešiojantis kišenėj
trejetą vinių -
jaučiu kasvakarinę pareigą tai
prisikalt, tai prisikelt...

kas antrą vakarą atsirandu paryžiuj
kas antrą rytą vietname
įremtą galvon vamzdį pamatau
skaičiau ant stalo atsainiai numestam laikrašty
bet taip  nesupratau - mane surado
afrikoj po degančiu
krūmu ar aš ištraukiau
bliaunantį žyduką iš
nilo nendrių ir
.. pabudau?