atskridęs
angelų miestan
nutūpęs ant aukščiausio
bokšto pamirštų griuvėsių
lauksiu
kol
pajuodusius sparnus rausvins
pirmoji saulė piktu ultravioletu
aštrėjantys kampai (gal būt)
ištys, kai prisilesiu
manos
žvilgsnis - žvilgsnis pasiklys
nes ką gi mato neregys
sparnų juodai raudonų viršūnėlėm
dengiantis akis?