Penkiavyrės

O mano- durys penkiavyrės-
ąžuolinės, vėjų nutupėtos.
Žvilgt po apačia-
žiežulų pripėduota.

Sako, čia nieko ir nebuvo-

tik dilgėlynai susirietę
ant takelio snusteli,
kur  kadų kadais
paskutinę pėdą apaugo.

Sako, čia niekad nelyja-

tik laumės nebyliosios
šukėn priverkia,
langines ilgesėliais
iškaišiusios.

Sako, jau nuo seno-

mano durys penkiavyrės
po  septyniais raktais
paliegę- girgžda-

kažkur tiesiai
po kairia krūtim