tau apie vakar deja šiandien

Labas.  Pameni, juk pameni, taip neseniai, dar vakar…. Jau vakar… Atsimeni, kaip aš pagalvojau, kad Tu įdomi? O paskui pagalvojau dar kai ką, nuo ko mane  užpylė keliomis tonomis skaidrios paralyžiuojančios masės, tokios karštos, kad net ... Trumpai, gal sekundę… Tu,  pajutusi mano mintį, krestelėjai plaukus ir pasitaisei savo rūbą. Prisipažink, juk keisti tie minties signalai: žinau, tu jauti, kai į tave kažkas žiūri. Ar tą sekundę Tave irgi sukaustė karštis? Trumpai atsisuki ir galvoji: "kuris?" "Tai aš"- pasakiau mintyse ir realiai nusišypsojau. Paskui aš tavęs mintyse paklausiau, ar tu, eidama gatve jauti, kai tau žiūri į nugarą. Tu negarsiai pagalvojai, kad kažkas tai kartais darosi tokio…  "O ar žinai - toliau tęsiau minčių pokalbį - kad ne visus ir ne visokius žvilgsnius Tu jauti?" Tu susidomėjai.
Aš: "kai pastebėjau, kad kartais moterys jaučia žvilgsnį, pradėjau eksperimentuoti: įtemptai spoksojau į pakaušį, į kojas, aukščiau, dar aukščiau…. Visaip.  Jokio rezultato. Neegzistuoja ta telepatija, neegzistuoja, nusiramink. Paskui, tik daug vėliau supratau, kad moterys atsisuka arba pasitaiso plaukus, timpteli suknelę tada, kai mano galvoje prabėga pati nuogiausia, nedviprasmiškiausia  mintis.  Eksperimentas užsitęsė: šildydamas žvilgsniu žemiau nugaros mėginau įsivaizduoti… Jokios reakcijos. Mintyse prieinu, uždedu ranką ant peties - nejaučia.
Tačiau Kažkas, matyt norėdamas pasišaipyt iš mano kvailų pastangų ir parodyti esąs kietesnis, padarė šitaip: einu gatve, tyčia ar netyčia pamatau moterį - kas tokio yra joje, nors užmušk, nepaaiškinsiu -  per mane perbėga lyg elektros srovė, o jinai atsisuka arba kitaip sureaguoja - kresteli plaukus, timpteli suknelę… 
Va šitaip. Gali specialiai stengtis - nieko.  Kol nesutiksi JOS."
Tai būna gan retai. Kiekvieną kartą gailėdavausi, kad nepriėjau, neužkalbinau. Šiandien irgi jau gailiuosi. Ar girdi? Labas, aš jau atsipeikėjau…  ei, labas, ar girdi?  Velniai rautų tą telepatinį ryšį - jis toks nestabilus ir nepatikimas.  Ne, ne taip. Priešingai - jis garantuotas, tik ten kur reikia, kada reikia ir sujungia tik tuos, kurie yra labai reikalingi vienas kitam. Aš pats kaltas, kad signalas liko vien tik eteryje. Jis man labai panašus į kūno kalbą. Labas, ar jauti? Juk atstumai nesvarbūs?  Taip neseniai, dar vakar. Dabar  jau vakar… prisiminęs jaučiu, kaip mane vėl užpila keliomis tonomis karštos masės... Trumpai, gal sekundę… Ką veiki Tu šią sekundę?  Gal eini, kažkur minioje,  pajutusi mano mintį atsisuki - nieko… Dar kartą apsidairai - nesutinki jokio žvilgsnio. Pasitaisai rūbus, eini tolyn per didelį miestą. Kartais nežinai, iš kur mažame sielos kampelyje karaliauja tiek daug ilgesio.
Aš laukiu. Rašyk tuoj pat. Pirmiausia mėgink telepatiškai.