dznnn---

pasiramsčiau, pasikasiau
į medines duris už tavo karalijos

galva nublizginta it raktas
o vis tiek
į spyną nepritiko

artėjimą bandžiau:

skambutį kirkinau -
neatsakei į šaižų paukštį

langus išbarškinau -
inkščiau užuodęs tiktai savo kraują

kai tu
akis, ausis sučiaupusi
šypsningai
galbūt ploveisi rankas.