Buvau… (juodraštis)

Ne man spindėjo bokštų bonios,
Ne man tie rūmai, auksu atausti.
Nepajutau karališkos malonės
Aš – kelio dulkė miesto pakrašty,
Prilipusi prie paiko princo kojų…
Mačiau minias, sumindžiusias laikus,
Kai liejos kraujas beprasmybės mūšy…
Buvau lemtingos poilsio minutės
Priklydęs sapnas nelauktai taikus…
Buvau baugus mažos princesės žvilgsnis
Į tramdančius nuožmios lemties šarvus…
Ir netikėtas vergo baimės lūžis…
Tartum gyvenimas žiūrėtų iš šalies,
Nemirksinčiom akim žavios lėlės,
Kai viltys krenta į šukes sudužę…
Buvau…

2004