kelionė su boruže

į langą dunkstelėjo visata
išgąsdindama vazone
žiemojančią boružę..

nepasakojau?
tarp mūsų rūkas
greitai virs ledu
atšalus iki minus
begalybės..

kartu ropojome žemėlapiu
žaidėme „čia mano teritorija”
bet viskas baigdavos be karo
nes nepaleidom rankų..

nepasakojau?
kad taip ištirptų teritorijos
ir šviesmečiai
tarp mūsų..

gėrėme šafrano arbatą
ant molinių grindų
mergaitė pasakojo
iš kur tie smaragdiniai
ryžiai
(vieną net padovanojo)..
boružei uždainavus
„dievo karvute, skrisk į dangų…”
toji ėmė juoktis
nes jos karalius –
taigi piemenėlis..

nepasakojau?
verčiasi kūliais
mintys užuominos –
smaragde lūžta spinduliai
spėk sugauti
spėk atspindėti..

grįžome pro aušros vartus
boružei nupirkau
raštuotas kojines
imbiero saldainių
o ji man sušnibždėjo:
„o kitiems?”

nepasakojau?
tad nupirkau „kitiems” –
delnuose saugoti
akyse juoku ašaroti
ir priminti keliones..


į langą atsiduso visata
bet neišgąsdino boružės –
jos puikiai sutaria..