Atviras laiškas poetams

Neišsigąskite,
vadindami
save poetais.
Visi mes -
ir panašūs,
ir kartu
labai skirtingi.
Tai nuostabu!
Išliejame jausmus,
neklausdami,
ar kam jų reikia.

Vieni - lyg
mazochistai
ilgesiu susirgę
skausmingai kalba
tarp eilučių -
siela užstringa,
vis užstringa
ties kiekvienu žodžiu…

Kiti – laike sustoję
prie Onos bažnyčios
arba prisėdę ant suolelio
net nepajaučia kaip išnyra
eilėraštis "Nesenstančiai"…
Ar ne žavu?
- - - - - - - -
O dar kai kas iš mūsų kuria
ant moterų šlaunų -
lyg šilkverpių karūnos
žodžiai byra…
Šventoji Marija
Net nusidėtų 
del žodžių tų…
- - - - - - - - -
O kai kuriems
Pats Dievas lūpas
Prie ausies priglaudžia
Džiugu! -
Jaunas kūrėjas
vos spėja užrašyti.
Bet jei Mūza nutars
Išeiti pažvejoti,
Ramiai sau gulkis ir…
miegoki.
Bet kur tau! -
Ketvirtą ryto
Krūtinėje nuo šėlstančių jausmų
Šviesu, šviesu,
šviesuuuuuuuuuuu...

Imi plunksnakotį užburtą
ir pavirsti šiltom srovėm
čiurlenančiu minčių ir žodžių
upeliu.
- - - - - - -
O kai kurie, gal leisite atspėti,
tarp bibliotekos knygų dulkinų,
draugauja su Mūza -
Gražu! Labai gražu!
- - - -
Kuomet tiek skausmo,
Tiek skausmo, jog rodos nepaneši,
šaukies vilties -
Ir Dievas su tavim -
Tik su tavim, kartu.

Ir trykšta eilės
į baltą erdvę...
Nuostabu!
Sujungia du pasaulius -
Didysis ir mažasis dangūs
Švyti…
Ir girdis muzika juose,
o siela plazda lyg kregždutė,
melodijų ir žodžių paliesta
lyg Dievo pirštais...

Žavu! Ar ne tiesa?
- - - - -



Širdis pailsta,
kai kalasi daigeliai žodžių
iš meilės...
Verkia poeto plunksna,
nes nemarioji meilė -
skausmas ją pagimdęs.
Mūza paliečia graudžią natą
Atodūsiais širdies ritmingais...
- - - - -




Kai kam balta šarma ant tako,
Bet šuliniai minties šmaikštauja
Tai juokiasi, tai nerimauja -
Nesenstanti
            Kilnioji
                        Siela,
Kurią tik iš toli pažįstu,
Aš prieš Tave žemai lenkiuos.
- - - - -

Neissigąskite,
vadindami
vieni kitus poetais.
Aš myliu jus visus savaip.
Neklauskite kodėl -
Atsakymą tik Dievas
žino ir...
poetų  draugas -
tyrų vėjas.

Gyvenimas žavus...

Kuriu eiles,
nes nerašyti nagaliu.
Skausmo nėra,
ir dainos liejas,
kuomet visi kartu...

Nėra tarp mūsų
šiandien mano kūno,
tačiau dvasia manoji tvyro čia .
Jus jaučiate?
Ar jaučiat ją?

Aš Jus irgi jaučiu.
Seniai...


su meile Vilija Stančiauskaitė                    26. IV. 2004
          Oud-Beijerland