Aš kaip jauniklis paukštukas,
lauksiu tavęs su grobiu rankose.
Laukdama melsiuos, kad tik sugrįžtum,
klyksiu isteriškai, jei tu vėluosi,
žiūrėsiu tykiai pro langą tamsoj.
Medžių šešėlius - tavim vadinsiu,
į lapų šnaresį - atsakysiu,
vėjui - duris atidarysiu...
ir kaip eilinį kart -
vėl... apsiriksiu.
"Gal pamišau? " - klausi.
Nepamiršau, mielasai,
lauksiu - žinau - čia mane rasi...