apie praeivį

praeivėli šaligatvio, akligatvio kareivėli,
kur tavo milinė ir antpečiai –
ar randi dar bent vieną vitriną
su atspindžiu vabalo – save atpažinusio?

šnypščia usūrinės žiotys –
autobuso durys stotelėms užsiveriant –
ausinių dugne lyg švelnumas užgytų
lyjant net...

jei vandeniui atsparus – gal atlaikysi
orakulo žvilgsnį ties perėjos skersvėju,
kur šimtąjį kartą galvą užvertęs svaigsti –
medžių šukuosenos – sklidinos aero...

batai į slenkstį, varpelis į tarpdurio staktą –
lyg apotheca šįvakar broliją priimtų –

vaistinė – jos, vyro neturi ir mirė kaimynas,
žiūri į lūpas – išsiskalbia lig paskutinio –
išrašo gyventi, o gal nemačiom ir atbūrusi –
adio, sako – nelyja jau...

po geležinkeliu – graffiti aklavietė čiabuviams –
nerūkau – nei ugnies, nei šviesos neturiu –
tik nerimu ūžiantį sąstatą – virš galvos,
danguje virš benamių...

praeivėli šaligatvio, akligatvio kareivėli,
kur tavo milinė ir antpečiai –
išropoja iš atspindžio vabalas – atpažįstamas –
lyja vėl – labas – žydi alyvos.