Ten ant asfalto

Ten ant asfalto pilko
Neapykantos vaikai
Kur skausmas užkoduotas genuose
Negimus jiems sustojo laikas
Jie ten kažkur visai čia pat
Virš tobulo pasaulio

Ten kur nėra
Nuvystančių gėlių
Kur niekas nematė
Smingančių į delnus
Geltonų rožių spyglių

O skausmo išraiška
Vien šypsnis
Perkreiptam veide

Nebesvarbu kas bus rytoj
Vis tiek tas pats
Kai niekas nesikeičia
Vienodai lyja ir
Vienodai pilkos dulkės
Saulės kaitroje
Taip pat vienodai žudomi
Negimę dar vaikai


Išsekę nemigos veidai
Nebegyvena
Jie tik laukia
Dar vienos progos [bandyt] numirti

Ne šiandien tai galbūt rytoj