Keturi šimtai angelų

„Keturi šimtai angelų ją saugos, - pasakė kažkas kai aš gimiau. –
„ O paskutinis – Keturi šimtai pirmas – mylės“

Bet nepasakė, kad keturi šimtai angelų –
Statulos prie Rojaus vartų.
Ne kankiniai – kankintojai.
Dėl atleidimo trupinio
Sudraskantys šventumą.

Iš viso – keturi šimtai vienas angelas virš mano lovos.
Ir joje.
Pilni stalčiai angelų.

Pirmas – vaikystės angelas.
Jam reikėjo psichiatro,
Kad išgydytų asmenybės susidvejinimą.
Žiaurumas po vaiko kauke slėptis mokėjo.

Antrasis – turėjo nešti taiką.
Neatnešė. Pamatė pagriovy.

Trečiasis – ramybė.
Dirbantis tik naktimis [lyg kekšė]
O dienomis – isterijos ir triukšmas.

Ketvirtas – tikėjimas.
Pats niekuo netikintis,
Niekad netikėjęs angelais.

Penktas – šviesa.
Perdegęs.
Kažkas pamiršo pakeisti lemputę.

Septintas – meilė.
Tuščia širdim.
Tuščiom mintim.
Angelas – Meilė – Niekas.

Aštuntas – turėjęs mylėti.
Vienintelis tikras.
Bet nemylėjo.
Į Žemę nežiūrėjo. Tikėjo Rojum.
Pakilo ir nuskrido.
Man paliko plunksną.
Sudeginau.

Aštuoni angelai sargai iš keturių šimtų vieno.
Kiti – tik akmenys.
+ plunksna iš sparno [bonus]
Saujelė pelenų.

Prakeikiau keturis šimtus angelų.
Keturi šimtai pirmajam nukirpau sparnus.
Sudeginau.

Dabar aš – statula prie Rojaus vartų.
Keturi šimtai antras angelas.
Ne kankinė.
Kankintoja.