maži mėnulio ežerai

angelų dulkėmis
praklaidžiota naktis
tarp nuostabiai skylėtų sutemų
ir švelniai išlauktos aušros
nuoširdumu lūžinėjančiom eilėm
apgriuvusioje balandžių varpinėje
eilėm minčių
dainom sūpynių
lietaus namolio
lietaus namolio
molio veidu
sienoje raudonų plytų
kristalinės akys
mandagiai pavogtame šaukštelyje
mirties nėra esi tu
nepamiršk niekad
mes tavęs nepaliksim
kartok kaip maldą
šnabždėk
nebėk
eik
neatsisuk
niūniuok iki vėl susitiksim
ko ieškojom neradom
užtai radom viską
ir kambarį be sienų
po kažkieno langais
už upės
arbatos negavom
tai šildėmės alsavimu
istorijas trupinom
vietoj sausainių
nevykėlio mago
bala jo nematė
paleista ant grindinio gyvatė
neturėjo kur dėtis tokiam mieste
tai išsinėrė iš visų šitų klejonių
puodelis lietaus vandens
ar gniūžtė žinojimo
vaikystės sniego skonio
o kartą
buvo žiauriai šaltą
ėjau namo ir paliečiau
laiptinės durų rankeną
ne rankom o liežuvio galiuku
galėčiau ir dabar nūnai
taip man ir reiktų
nors patylėčiau apie tai
ir apie tai ko nežinau
gali net neklausyt
ar bent neklausinėt
neverkti nesijuokt
ir nekalbėt
tik patylėt kartu
prašau tik tiek
už visą kitą
ar atleis dievai?
balta
kreida
ant pačio
gatvės krašto
MAŽI | MĖNULIO | EŽERAI