Neramios mintys

Prakeik loteriją.

Rėžk kumščiu į sieną.

Nuleisk laiptais žinią pranešusį vyruką. Nepamiršk prieš tai išplūsti. Taip jis įgudęs išvengti smūgių ir keiksmų. Bet neišeis, kol nepasirašysi. Bandyk, kol pavyks arba nebeliks įniršio.

Išsakyk kaimynams, ką apie juos galvoji.

Paskambink draugams. Pasiguosk savo nelaime. Nors ką jie supranta, laimingieji. Geriau pasakyk, kad išlošei ilgalaikes nemokamas atostogas. Tegu dvesia iš pavydo.

Pririšk skardinę prie katino uodegos.

Neužmiršk turįs teisę išprotėti.

Pasiimk teniso raketę ir patrauk gatve, daužydamas viską pakeliui. Kai atvyks policija viską prisipažink. Juk žinai, kam skambinsi iš areštinės. Tegu jie nuveikia ką nors tavo labui.

Priešinkis suimamas.

Daužyk lėkštes.

Perknisk internetą viltingai prarydamas nors menkiausią užuominą. Neužmiršk paieškos sistemoje prasukti sinonimų – „kūnų grobikai”, „mentatai”, „sielų ėdrūnai”, „psikleptai”, „nematomieji”. Ir kad prietaringi vengia bet kokio vardo. Įvesk tiesiog „TAI”. Tik padėk varnelę ties funkcija „case sensitive”.

Nusigerk iki visiškos užmaršties.

Išbandyk narkotikus.

Amnezinę hipnoterapiją. Galėsi pragyventi likusią savaitę nekamuojamas baimės ir rūpesčių. Paskutinės įprasto gyvenimo dienos ir dvidešimtkilograminė dovanėlė.

Pralėbauk visas santaupas. Banko paskolą. Apyvartines lėšas.
Pralošk kazino. Viską vienu statymu.

Nusisamdyk krūvą mergšių. Mėgaukis kol gali. Apsauginis diržas – įmantri sistema. Su juo kelnių nenusimausi.

Įstok į nudistų klubą.

Parašyk testamentą.

Sudėk visas lėšas į sąskaitą sūnaus studijoms. Žinoma, nepakaks lėšų… Atsiimk gyvybės draudimo įnašus. Suklastok dokumentus. Parduok savo blužnį, pusę kepenų, dvi plaučių skiltis ir dešinį inkstą. O gal kairį. Mesk monetą arba orientuokis pagal politines pažiūras.

Apiplėšk banką. Ką jie tave nušaus? Išnaudok įgytą patirtį sėkmingesniam bandymui.

Pradrybsok likusį laiką ant sofos pakirstas depresijos.

Užsirašyk į budistinės meditacijos kursus. Tikro meistro sąmonė atspari šio pasaulio smulkmenoms.

Parskaityk bulvarinių laikraščių niekalus. Ypač cikliškai pasikartojančias šiurpias žinutes. Apie natūralistų sektą, šeštadieniais leidusią savo vaikučiams palakstyti gamtoje nuogiems. Ir kaip kruvino saulėlydžio fone tėveliai uždėjo savo atžaloms vaikiškus rūbelius. Ir vaikiškas apsauginių diržų modifikacijas. Apie porelę užsiėmusią meile samanų pataluose. Ir kaip juos rado nebeatskiriamoje vienybėje.

Nusispjauk į sveiką mitybą.

Išrėžk savo bosui, kiek nusukai iš firmos biudžeto.

Ne, geriau atsiųsk jam atviruką iš Floridos ar Costa de Solis. Ir neapmokėtas sąskaitas. Bet kaip tu apeisi draudimą išvykti? Duok kyšį. Užsisakyk padirbtą pasą.

Nebesugrįšk iš saulėtosios Ispanijos. Pasikeisk pavardę. Pasidaryk plastinę operaciją. Tik nesvajok, kad uošvę priskirs prie kraujo giminių, iš kurių rinks jau tris Ieškotojus.

Atsiversk į tikrąjį tikėjimą. Du kartus.

Ritmingai linguokis supamoj kėdėj, spoksodamas televizorių.
Lankyk treniruočių salę.  Juk minėjau diržas – dvidešimt kilogramų. O dar raudančių giminių dovanėlės?

Paskirtą dieną susilaužyk koją. Apeliuok į judėjimo funkcijos sutrikimą. Užtempsi dvi dienas iki prašymo atmetimo. Praleisk jas išlaikydamas stilių.

Nusipirk psielektronikos vadovėlį.

Kai spragtelės paskutinė sagtis, sujungianti lemtingą schemą, sudribk ir išrėžk „Na, atsiprašau, su šituo nepaeisiu.” Tegu tave išneša už miesto sienų.

Užsidėk ant viršaus plačius marškinius ir grįžk pro kitus vartus. Kai sukauks metalo ieškiklis, paaiškink, kad prarijai mašinos raktelius ir tau būtina skubi endoskopija.

Būtinai pasiimk kramtomos gumos. Ramina nervus.

Ir miegamaišį.

Užmiršk transpoto kamščius, smogą, per anksti nustatytą žadintuvą, niurzgančią žmoną, tėvų susirinkimus, metines ataskaitas, minkštą patalą, karštą vandenį, alaus bokalą po darbo.

Kopk į kalnus link sniegu nuklotų viršūnių.

Trauk vieškeliu į kaimo idilę.

Išilgai vandenyno pakrantės. Plauk valtimi.

Nesitempk daug maisto. Kiekvienas miestelis ir net vienkiemis džiugiai vaišins žmogų padidantį jų saugumą. Gal net suręs kokią pašiūrę už apsauginių sienų, kad ilgiau pasiliktum. Kodėl ir ne? Jei ten varo neblogą samanę.

Jei kartais nepavaišintų... Išbėk į gyvenvietės centrą, klykdamas „Aš tuoj apalpsiu iš alkio! Ačiū tau, Viešpatie, kad užbaigei mano kančias!” Nelabai rišlu, bet užtat veiksminga.

Nusipirk arklį. Išsidrožk lazdą.

Prauskis pavasarinėse upėse. Gal tos gudrios mikroschemos surūdys.
Išbandyk sieros rūgštį. Bet kur jos gauti? Susirask pirito, sudegink jį, gautas dujas leisdamas pro vandenį. Gerai, Lietuvoje gamtinio pirito nėra. Sudaužyk kaimelio gamtos muziejaus vitriną. Ten ir kolbų turėtų būti.

Arba vakrieniaudamas prasitark, kad nusėdo tavo energijos atsargos ir dabar iš ties kiekvienas kąsnis gali būt paskutinis. Po to tereiks pasirinkti didžiausią iš suneštų akumuliatorių ir išardyti. Ne sieros rūgštis, bet irgi stiprūs reagentai.

Maitink tavo suskretusių rūbų kvapo priviliotus uodus.

Pamesk batus gimtosios žemės molyne.

Kas vakarą prieš miegą studijuok psielektronikos knygą. Atmesk teiginį, kad šio tipo apsauginė juosta negali būti išjungta, kaip empiriškai nepatikrinta. Negi autorius bandė?

Nušalk pirštus pūgoje.

Drybsok ant smėlio, tingiai stebėdamas bangų mūšą. Ir tada pakrantės uolos šešėlyje išvysi liekną moters siluetą.

Purviną vaikiščią nekaltomis akimis melioracijos griovyje.

Žilą senolį tiesiantį rankas virš ledyno.

Patikimą, nuoširdžiai besišypsantį vyruką, kelyje iš užmiršto vakar į nebeegzistuojantį rytojų.

Juk negalvojai, kad vardas „alkanieji” atsitiktinis? Kad bėgs nuo tavęs, kaip nuo maro?

Ar, kad kas nors stvers tave už gerklės? Svaidysis ietimis ar užkeikimais?

Ne. Tik mandagiai pateiks neatremiamą pasiūlymą.

Lengvą šokį ant pajūrio smėlio, kai bangų orkestrui antrina lietaus motonija.

Šiltą viralą aukštikalnių šaltyje.

Filosofinį ginčą dilgėlėtuose tyrlaukiuose.

Šveplą prašymą palydėti iki namų.

O gal įrodyt įmantrią teoremą. Grupinį seksą.  Kelionę į senovinius griuvėsius. Nirvaną. Smulkmenas apie prezidento gyvenimą. Jei tik tave žavi.

Taigi godžiai srėbsi trečią porciją. Mėgausies lengvu globotinio svoriu. Regsi pynę iš argumentų už ir prieš. Su mergina  išgausite menueto kilnumą, pietiškus tango blyksnius, rokenrolo beproybę, klasikinę valso struktūrą.

Ir pačiame svaigiausiame šokio judesy pajusi lengvą prisilietimą prie tavo sąmonės. Prisiminsi kiek daug žmonių gali nuskriausti vargšą berniuką. Pajusi, kad kartu su kalnų žolėmis ryji gryną neapykantą. Pats sau įrodysi, kad gyvenimo tikslas sunaikinti žmoniją.

Čia ir baigiasi tavo pasirinkimai. Telieka išgirsti tylų spragtelėjimą, kai tave juosiantys mechanizmai pasiruoš detonacijai.

Nemanau, kad skaudės. Geri dešimt kilogramų trotilo. Spygliuotų rutuliukų apvalkalas. Trumpas blykstelėjimas ir gili duobė.

Banga vienu lyžtelėjimu nuplaus tavo vienišą strakaliojimą. Sniegas užklos paskutinės vakarienės likučius. Žolė pasiglemš skurdų kelionėj aptrintą turtą. Saulė išbaltins kelyje besimėtančius kaulus.

Vieno žmogaus ir vieno ateivio.

Tad niekad nesakyk, kad taip neteisnga. Tai pats sąžiningiausias sandėris – gyvybė už gyvybę. Išlošta pasmerktojo drąsa už likusiųjų saugumą.

Ilsėkis ramybėje.