štilis

virš beržinės
sakyklos lentos
įkurta karvelidė
pakuliniais
tikėjimo lynais
mažą
podagros susuktą
dievą
į save traukia

jo pėdose
ramybės rakštys
tvinksta...


kai vėl padėkoju --

už žolę
vaikus
ir už pieno
tekėjimą upėmis

-- jo išnešiota ramybė
karveliais nusėda
ant mano pečių


(2004-04-23)