Atsiduok, išdykėle!

Susirinks piliakalny būrelis raganų,
Pražydės papartyje vilionės iš vandens
“sužydėk paikyste tu”, - apsvaigęs raginu.
“Nusileis Jupiteris, sonetais pakutens”.

Atsiduok, išdykėle, tu mano ašaroj.
Pasmuikuok paklydusiom liepsnelėm be natų,
Pasinerk, saulėlydžiu nuskęsk į mano ežerą,
spinduliais išlydyki, paliki be krantų.

Išsiburk ramunėse, kiek skinsim vasarų,
neskaičiuok lakštingalų, apkursim be ausų,
nusijuok, pakarsime tarp žvakių vakarą,
pasitiesk paklodėje  varvėjimą rasų.

Pasigauk kasytėse mėnulio masalą,
Pabučiuok žvaigždynuose varpelį lubinų,
Suvaryk į debesį juodybių rašalą,
Pažiūrėk, mėlynėje Sietyną gesinu!

Neturėk kitų dievų - aukštybės tikina.
Pameluot mėnultaky negali net dangus
Nusidėk komunijoj, be rojaus likime!
Atsiduok, išdykėle! Neslėpki, kas brangu!