I

Justina mano nuostabioji, meilės vaike,
Atverk greičiau, brangioji, man savas duris,
Leisk išbučiuot ugningai vyrius jų. Nereikia
Bijot manęs, blakstienomis užkast akis

Nereikia. Imk į delną karštą raktą mano
Ir atrakinkim švelniai spyną šios pilies,
Kurios bokštelių virpesiuos ilgai ruseno
Beprotiškos aistros pritvinkęs kraujas. Ties

Tavąja varpine kvapnia drebu parklupęs
Ir skambindamas liežuviu šaukiu karius
Paimti šturmu pilį, perbrist kraujo upę,
Išlaisvinti tave, Justina mano. Bus

Šlovinga pergalė ir aimanų naktis…
Tik tu atverk, Justina, tik atverk duris…