suvaikėjęs pranašas

už lango vėl lietus apkartęs
ir taip ribotus mano pasimatymus apkarpęs
kol šaltis atskubėjęs vieną dieną
pavers įkyria drėgme slystančia šaltiena
ir ant jos kalno kaip vaikystėj užropoti
ir pastatyti žiemai stabą - didelį beprotį
svajoju
būt krikštatėviu galėsiu
kai pavadinęs jį besmegeniu
šveplu tekstu sniege maldas kalbėsiu
užkąsdamas morka...