Jei eisi naktį tuo klaidžiu keliu,
Kur barsto naktį tūkstančiai žarijų,
Neklausk tik vėjo, ar dažnai tyliu,
Ar ašmenys lietaus pasaulio bijo;
Neklausk žuvėdrų, matė jos ar ne,
Stiklinę sieną prie skaidrių lelijų,
Ar dingo miesto plaukuose minia,
Kai tikras voras pynė upės giją;
Kai pamatysi tolyje save,
Neklausk jokių svajų, ar tikslas dar toli,
Ir niekad niekad, prisiminki, NIEKADA,
Neklausk krypties, tiesiog žinok -
Gali.