Skurdus ir nemylėtas auksas,
Pabyra
Po jos baltą
Krutinę.
Užmaršty paskendusios rožės,
Tyliai merdėja
Ironizuotame
Vandeny.
Plaiukšt, pliaukšt-plaka praeitis,
O ji atsigręžt
Negali, bijo
Pravirkti.
Dabarties spygliukai sminga
Į jos lygią,
Pašiurpusią
Odą.
Purvas nesimaišo su pragaru,
Nes auksas
Niekuomet
Nerūdyja.