Pajūry, ant smėlio kopų,
susisukus sau gūžtelę:
sėdžiu... spoksau...
Kas kur šnara,
kas ką peri
(krūmuose kurapklizdžiuos).
Vėjas man akis skalauja.
Ašara nubyra -
purpurinė ji... ne - krislas,
tas kuris neskyla...
--------------------------
Einant pajūriu sūriu,
kojas plauna man vanduo.
Bet kažkas man netyčia,
pakiša nelemtą "padnoškę".
Žiūriu, ogi tai - butelis pajuodęs,
užkimštas labai tvirtai,
kad tik nekvėpuotų.
Atidariusi aš jį -
ten randu laiškelį.
Gelsvas popierius sulig,
gelsvas mano kelias.
Ir skaitau aš laišką,
jūros atbanguotą:
"Nepalik manęs čionai -
noriu aš namolio! "
---------------------------
Susuku tą laišką,
kišu butelin
ir metu atgal,
jūros vandenin...
Laišką tą kurį radau -
kažkada pati rašiau...