Telefonas

Mano namas spalvotas, bet tuščias.
_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
Vaikiška graži pagalvė ir mielas liūtukas,
Kuris nakty atstoja tavo šilumą.
_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
Meilė kaip širdies dūžiai buvo sustyguota,
Viską  pamiršdavau - kai tu šalia buvai.
_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
Išėjai, kaip žodžiai sąsiuviny kiekvieną dieną,
Liko tik tavo geltoni plaukai - niekada nepamiršiu!
_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
Muzika - man groja! Draugai man ploja!
Bet aš nesidžiaugiu - tik viską skandinu...
_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
Ir skęsta vis giliau, niekada nebesugrįš.
Kur tu buvai, ten aš paklydau.
Taip ir neradęs kelio atgal.
Pagalbos prašiau šilumos,
O tu tik nekaltai šypsojaisi,
Kiek kartų sakiau: man šalta...
O tavo telefonas tarsi priešas tylėjo.

Laurai
Danielius POmirties
2003m. gruodžio pabaiga.