Valkatos miražais

Išblaškytais memuarais
Skurdžius kopia sienom –
Girgžda lyg sena birbynė
Laiko antikvarais...

Iš dalies, dalindamas bedaliams
Vienu keliu – jau nuo trečios plytelės
Laukia miesto sargo
Rugiuose, tranzuodamas iš delno

Kam jis pirko meilę padėvėtą?
Klausdamas savęs, šlubuoja
Jei tik aklas pardavėjas žino,
Kiek kainuoja rojus

Dar truputi uždelstos ekstazės –
Valkatauja nuskaitytos akys,
Sėdėdamos tarpduryje,
Skaito graviūras iš ilgesio tramvajaus...

Ten žais vaikai vien tik mediniais pagaliukais,
Pravažiuojančių stotelių avantiūrom
Tarsi priminę skurdžiui kelio galią,
Kryžiuos utopijas dangaus karikatūrų...

Net iš saulės jo neberegėti –
Slepiasi po lietpalčiu dėmėtu,
Bet, užsukę kartais į romaną, parašykit valkatėlei
Šaltą miniatiūrą, iš laimės alkanais pieštukais
                                                                (Gal jam patiks, o gal...)