Negarbinau visų šventųjų,Tėve

Negarbinau visų šventųjų, Tėve,
Bet juk ir Tu negarbinai be saiko,
Atlupusi storiausią laiko žievę
Neišmaniau  jau nugyvento laiko.

Dar nežinojau, kad nubus toks rytas,
Kai  be Tavęs nevarstomos langinės
Suduš  skeveldromis į sienos plytas
Ir šuo, staiga nutrūkęs nuo grandinės

Paliks namus ir kaminas virš gryčios
Jau nebetrauks gardaus beržinio dūmo.
O vidury senos tėvų seklyčios
Neliks taip savo tarp savų šiltumo...

Negarbinau visų šventųjų, Tėve,
Bet juk ir Tu negarbinai be saiko,
Čiuopiu kaskart plonesnę laiko žievę
Tarpu Tavęs ir nugyvento laiko.