Buvo svetimas vaikas

Buvo svetimas vaikas.
Žvejo ramumas
Kasdieniškai grumiantis
Ir ne savos bažnyčios dūmas
Žavėjo neapsakomai
Kitokius.

Toks baltaveidis buvo.
Įkypom akim ir
Veltiniu blakstienų.
Vyšniažiedėmis rieškučiomis
Zvimbiančius maitinti
Geidęs.

Balandžio žingsnių didumais
Manė apeisiąs pasaulį
Smėlynuos pėdų įspaudus
Paliksiąs
Svetimiems.

Bandos žmonių engiamas
Šulinių krašteliais
Kartu su žuvėdrom paspruko.
Ir grįžta tik žiedadulkių potvyniais.

[Savam kaime
Pranašu nebūsi.]