dangus yra daugiau negu žvaigždės
ir eilėraštis daugiau negu žodžiai
ne šiaip rašliava
sakau tau
ne viršeliai ir formos
atsistot jei pajėgsiu
spirsiu ten kur minkščiau
nepadės motulė gramatika
kableliais akių neb'draskysi
vėjui papūtus nukris tavieji
trupiniai
subyrės į skiemenis
ir maniškius vanduo nuplaus
visai
tik rašalo molekulės liks vandeny
nebesudėsi
nes kastuvais žemę rausti tingėjom
kur išauga šaknys dangaus
ir mintys tik paviršiumi slydo
(nepajėgiam išgerti daugiau
gyvybės vandens...)
nesistosiu
nespirsiu
nes mes vieno kraujo
aš ir tu ir jie
liksim kvaileliais
žodžių vergais
ir vis tiek tai tebus
rašymas šakėmis ant vandens
žaisim kaip žaidžia
rašalo miglos vaikai
žymėsim teritoriją
o kažkas net nemokėdamas rašyti
gyvens nuostabiausią poeziją
čia ir dabar
ne mes ne aš ir ne tu