Keturiolika tūkstančių prisilietimų

arba "Sexas trykšta iš manęs ir nežinau kur jį dėti"


Švelniai ir tykiai apkabinu tavo pirštus, taip kaip vasarą, kai ore vėsta židinio šiluma, ir kai lauke jau pradeda po truputį žiebtis begalė žvaigždių vis ryškiau ir ryškiau.
Tavo kvėpavimo prisisodrinęs oras nedrįsta suvirpėti net ir man prisėdant ir švelniai užgulant tavo blauzdas. Prilietus kelius tu tyliai išsitiesi ir palenkus galvą pro šoną žiūri į begalybę, į žvaigdžes. Miško kvapas palei tavo kaklą išsilieja ir suvelia tavo plaukus, susuka juos ant piršto ir apsivija sau aplink kaklą, o mano lūpos ant tavo šiltų krūtų išveda tave iš proto, ir miško kvapas įsilieja į tavo vidų, pripildo tave gyvybės ir mano minčių, gimusių iš tavo nežinomybės, apvaisintų mano fantazijos ir tavo subrandintų.
Užmerk akis. Aš jaučiu tavo rankas, apglėbusias mane iš nugaros, jaučiu vėjo dvelksmą ant savo pilvo, rasą, iškritusią ant mano kojų. Ir tavo krūtų šilumą, tavo lūpas, liečiančias kaklą ir kvėpavimą bei tavo liežuvio galiuką, bandantį išgirsti, ką aš girdžiu.
Užsimerkiu lyg plaukčiau upe ir leidžiuosi nešamas tėkmei kur ji benuneštų. Jaučiuosi lyg pagautas sirenų. Tavo kūno kvapas mane dar labiau jaudina. Tai kaip vasaros rytą nubudus išgirsti paukščių čiulbesį, kaip atsidavus žolei pajusti jos augimą, pasislėpusį ryto rasoje. Tavo prakaitas sudrėkina mano delnus, slystančius tavo krūtine, tavo skruostais ir pilvu, kiek aprėpiu suspaudžiu tavo šlaunis savo rankose, o pirštų galiukais perduodu tau savo virpulį iš savo kūno į tavąjį. Nosis užuodžia tavo akių šviesą ir tavo šypseną.
Tavo sapnas virsta realybe, kurioje tu dabar paskęsti. Tavo plaukai liečia mano krūtinę, tavo pirštų galiukai vėl glosto mano pilvą, ir rodos, suvalgysi tuoj visą mane. Jaučiu tavo veidą ir tavo drėgnas lūpas. Aš užsimerkiu ir įsiklausau į tylą medžiuose.
Keturiolika tūkstančių prisilietimų prie tavo kūno.
Duodu tau vieną bučinį. Po to dar penkis tau į lūpas ir tavo kaklui. Dar penkis tavo krūtims ir porą tavo alkūnei, kuriai nepamirštu šiek tiek įpūsti miško gaivos ir kvapo. Paskęstu tavo pilve, priglaudęs savo šlaunis prie tavųjų. Negaliu sustoti jaudinamas tavo nėštumo, negaliu patikėti, kad jis taip arti manęs. Noriu šitoje žvaigždėtoje nakty paskęsti tavyje, noriu tave apvaisinti savo vizija ir savo gyvenimu.
Tavo kelis susiriečia nuo prisilietimo, susiriečia ir kitas pamažu. Ragauju tavo kojų pirštus, juntu kuo tu žengi per šį pasaulį. Juntu kuo tu keiti pasaulį. Kaip vėjo sūkurys apgaubęs koją leidžiuos nuo tavo kelių švelniai žemyn. Pasineriu į begalybę ir juntu, kuo tu pripildai šį gyvenimą naujom gyvybėm. Visu savo kūnu jaučiu tavo pulsavimą, jaučiu naujos gyvybės kvėpavimą, esu tavyje bet negaliu agplėbti, nes neturi nei formų nei pavadinimo. Tavo pilvu vėl perbėga šiurpuliai, kaip laukinių mustangų banda, jie krečia tave nuo pat kojų pirštų galiukų per tavo kojas, pilvą, rankas ir kaklą iki pat ausų. Jaučiu tavo šlaunis vis labiau spaudžiant mano ausis. Bučiuoju.
Mūsų rankos prasilenkia švelniai perbraukdamos viena kitą, ir tavo pirštai pasislepia mano plaukuose. Pamiršau viską, išskyrus tavo grožį. Tavo šypsena mano delne, tavo lūpos prie mano lūpų. Tavo akių šviesa priešais mano akis. Įsitempęs kūnas nerimsta, kai tu tari mano vardą, kai tu tari 'tu nuostabus'. Bučiuoju.
Iš lėto miško vėjas su rasos lašeliais vėl slenka mano pilvu. Aš atsipalaiduoju ir klausausi tavo kvėpavimo. Gulėdamas jaučiu tavo šilumą ir tavo plaukus suveltus ant mano pirštų. Mano rankos vis dar liečia tavo kūną.