Be vardo

Padabinau ir aš suknelę pilką
Šilku išsiuvinėta skarele.
Kažkas ją jau ne kartą nusivilko,
O aš su ja – tarsi visai nauja.

Ji dar nežino  kas per vakaronė,
Visi draugai kol kas jai svetimi.
Jos atminty – viena ilga kelionė
Su tais, kurie jau kartą palikti.

Gal iš netyčių subraškėjo siūlės,
Viena sagtelė pasiruošus krist.
Nauja skarelė prie senos figūros
Jau taikosi po suknele palįst...