Tu atleisk šįvakar man

Tu atleisk šįvakar man , mieloji,
šiandien mano sieloj vėjas siaučia
vėl aš prie eilėraščių rymosiu—
tu manęs užmigsi nesulaukus.
Paklausyk, koksai pakilo vėjas
užpūtė žvaigždes, nusinešė mėnulį
tu miegi, o rytą atsikėlus
neberasi jau manęs, mažule.
Saulė patekės, nutildys  vėją
ant smėliuko žais mūsų mergytė
grįšiu aš iš darbo vakarėjant
susitiks prie durų mūsų šypsenos.
O kol kas po naktį vėjas blaškos
tamsoje užkliūna už kamienų
jam bebaimiai priešinasi medžiai
o ant stalo gimsta vėl eilėraštis...

QQQ