Avys basos (šaltas aviganis)

Mūsų ryto akikraštėm
Avys basos
Žingsnius pievom veria,
Lenkiasi lygiai per pusę,
Įremia snukį į saulę
Ir šviesą raukšlėja,
Odos bėgiais stumias
Į pietus.

Ten (užversk galvą aukštyn)
Per balkonų kraštus persisvėrusios
Avys basos
Gitarų  garsus
Krūtimis išsiūbuoja.

Timpt už ūso -
Prasiskleis peniuaras.
Ir du bronzos ąsočiai...
(Pieno kvapo
Delnai prisisunks)

Ir ką tu...
Ką tu, tais pirštais,
Dar nagais nesudygusiais
Dar nelietusiais moters,
Ką gali pasakyti?

"Avie" - drovume išsirausi, -
"Nusimesk tą kailį šilkinį, 
Švelnumu išgaruok,
Avie. "

Ir suspardys kanopom,
Sakys: "Tu žmogau,
Bėgėdi eskime,
Ką tu
Apie avį pietietę,
Apie moterį karštą,
Laukinę,
Ką gali pasakyti? "

Ir užmegsi ūsus...
Susilenksi lygiai per pusę
Mūsų ryto akikraštėm
Odos bėgiais į šiaurę,
Tais pirštais lediniais
Nagais nesudygusiais,
Dar nepažinusiais moters.
Atgal į šaltį vyniosies.

Mesi žvilgsnį
Sakysi:
"O tu
Kas per žvėris?

Kas per gyvulys esi,
Mieloji? "

Nutylėsiu.
Nespardysiu.
Žingsnius į tylą suversiu.

Sniego kupetas
Šiaurėn nubrauksiu
Speniais užledijusiais.

Ir save.
Ir save kartu pasiimsiu.
Galėsi spėliot
Kiek ugnies
(Su) savim išsinešiu.

Galėsi stebėt
Kaip žolėm
Prasikala pėdos.