Mane tėvas išmokė,
Kartot poterius gatvėj.
Vis atsimenu,
Žengęs į priekį susmukdavau,
Padrybsodavau žemėj lyg katinas.
O vėliau atsigrežęs kupra į sieną,
Pasiremdavau rankom į purvą.
Gniauždamas kumščiuose rožinį,
Murmėdavau žodžius palei nosį.
Vis manydamas - jie stebuklingi -
Nes kartojęs tą patį begales kartų
Pinigais iš dangaus pradėdavo lyti .