išmokei mane

išmokei
      mane
        pasitikti
          rūką
ant kojos
      gandru
            stovėti
miško dvasių
      arenoj
        ant lyno
    nutrūkusio
įlįsti
      į medžio
          žievę
ketur
      pėsčias
        prabėgo
        likimas
ir dar kartą
        paukščiu
              praskrido
vėl mano
svetys
            prikimęs       
fluorescuojantis
tavo
                    rytas
aš norėjau
      tau
atsilyginti
apkabinimu ilgu
          kaip šokas
į lūpas
bučiniu
vyniniu
bet ir vėl
pajutau
kad tik mokausi