Raištukų ir barškučio gyvenimas mano akimis įžvalgiai žvelgiant, lūpomis savitai papasakojant

Myliu aš tuos,
                              Kurie mažučiai, bet
                      Uoliai triūsia – šniukštinėja
                  Didelę ir tūkstantinę kasdienybę.
                      Kurių prisipažinimus gražius
                          Visi pasaulio scenaristai
                              Nuvalkiojo bjauriai.
                      Ir aš šaukiu, kaip man gražu
                            Raištukai palaidūnai
                        Nesuvaržyti trigubų mazgų,
                              Todėl nušiurę,
                              Bet kiek matę!
                        Kaip pilkakuprė varna
                          Maudos po dušu
                Kiek šiandien žmonės pametė dantų
                                Taip pat sagų.
                            Galybę spjaudalų.
                          O! Tai per daug opu...
                                      --
                        Šiąnakt mano kambary
                    Vėl bus pasakojama istorija
                              Apie barškutį,
                          Kuris gerbė miegą.
                      Apie susigūžusį jo sielvartą  -
                              Kodėl kodėl
                Nereikia neplepių barškučių
                          Lovos virbalams
                        Skambiam būgneliui
                  Spalvotoms stiklo iškarpoms
                            Lėlės vaikams?..
                  Barškutis pusbalsiu barškės:
                “Ir stumia jie visi tave iš valties -
                      Nereikia mums liūdnų.
                          Iš nuotraukos –
                          Nereikia negražių
                    Kaip genio priešvestuvinių
                                Kalsmų.
                      Kodėl jiems praeitis
                  Lyg prirašytas sąsiuvinys?
                        Mačiau kaip jį
                Su perskaitytais laikraščiais kartu
                          Išmainė į jojo.
                        O tie puslapiai
                      Kur rašalas liejos rečitatyvu
                  (Ten kvepia jūros sūrumu
                  Toj vietoj – tykiai verkėme drauge)
                    Šią sekundę keps bandelę
                  Sudegdami ir kamino išspjaunami. ”
                                      --
                          O man labai dažnai
                          Belieka sukti rankose
                          Ištikimiausio pliušio sąnarius trapius,
                          Ir manyti, kad
                          Šiukšlyno kiras
                          Toks pat šaunus
                          Kaip ir jūros.