Iki pasimatymo

Iki pasimatymo, likimas neleis mums išsiskirti -
Lietingom pavasario popietėm
Atplėštos sielos vėl viena kitos ieškos.

Ar dykomuj, kai smėlio saujom troškulys byrės,
Ar vandenyno vidury
Undinių serenadomis viliotas -  širdim ilgėsiesi širdies.

Nors tūkstančiai švelniausių fėjų glostys tavo veidą,
Mažyčiais pištais
Užburs akis - delnuose mano žydės nemirštanti viltis.

Dabar jau eiki, netieski rankų į mane, nešaldyk nuodėme.
Laikas rodykles
Po tūkstančio akimirkų atgal atsuks, kad susitiktume, atgimtume.

Yra keliai į prarastajį sodą ir garsūs žingsniai tyloje.
Kai liūdesy pajusi
Ramumą, žinok, tai mano angelai suklupę meldžias už tave.

Tad, iki pasimatymo, susiglaus dar bučiniai nuo lūpų neliestų.
Išeikim į pasaulį -
Jei buvom vienas, tai ir sugrįšime vienu.