Materialus taškas

visoj didžioj aidžioj erdvėj
esu tašku materialiu
rūkau ir veiziu, kaip lange
pabunda musė vėlyva
visoj didžioj aidžioj erdvėj
įkvėpk atomų deguonies
tegul griaustinis dangų skardins
batus apsiausiu, dar pavaikščiosiu
po žemės peleninę vienas
kol meilė dar gyva keliausiu
per miestus neįvardintus
kur po dirvožemiu per kaukolę
naktinis šliaužia sliekas
gal ieško kulkos pėdsakų
kai grįšiu bus takai užžėlę
bus tuščios mūsų pievos
o aš šilumos ieškosiu
nors niekam jos nedavęs
ir nepametęs nieko...