Permirko žemė (per drėgna)

Tėvo kaktoj susigūžia raukšlės
Perisi nerimas
Smeigiant akim, tarsi šakėm,
Išplerzusią komposto krūvą.

Motinos lūpom nuostaba srūva:
- Pelės sugraužė putas!
- Jos gi namus iš to pasidarė! -
Atkerta tėvas.
- Pilkas gyvenimas balta puta, - tyliai pamąsto.

Aš po tėvų (o gal prieš)
Žiemos nugulėtoj žolėj
Po nesusprogusių slyvų blauzdom
Radau nesudygusių kaulų.

Senelis kadais taip sakydavo:
- Vaikeli, mano kauleliai
taip pat nesudygs.