Pilnaties akis be proto

Pilnaties akis be proto apvali
ir oras tarsi kraujas tirštas
minčių ražiena neskusta seniai
saulėkaitoj lyg sliekas miršta

Už sienų miestas urzgia ir kvėpuoja
ir teka vakaras pro lango plyšį
pribėgus nemiga įkanda man į koją
ir prieš užgesdamas degtukas klykia

lyg pasmerktajam paskutinė cigaretė
kurios dažniausiai jis negauna
nakties takeliuos meilė slypi
ateina tavo sapnas ir mane nušauna