turbūt man nepatinka
pabaigos - laimingos irgi
tad ilginu uolaus laiko
verpiko mantrą ir sėju
tiktai tuos žodžius
kurie išauga akmeniu
ir nors einu lėtai per
pievą jūržolių bet dyla
mano žygio kurpės
gyvačių galvos vietoj
pirštų šnypščia piktos
kad vis dėlto grįžtu
prie svetimo užutėkio