***

aprasoję stiklai
stingsta savo matiniame sapne.
o uždarume!
ką slepi
po juodų brūkšnelių burtažodžiu?

gedi tylėdamas
savo meilių,
tiek sykių numirusių,
išsiskaidžiusių
spektro spalvosna.

labiausiai
tau patiko
ultravioletinė meilė -
nuodinga,
graži, bet šalta
kaip stiklas žiemą,
padalytas brūkšneliais
į nelygias dalis.

keistumo logika
neįmenama.

nuogas vienišume,
bar-kodažodžio kaliny,
barchatinėse svajonėse
apie "dviese" skendį
brūkšneliai dalija
aprasojusį stiklą
permatomom juostelėm,
pro kurias -
tiek daug spektro spalvų
tiek daug...
bet nė vienos violetinės.