***

Laikrodis tyliai skaičiuoja viltis,
tas, kurių niekad nebus antrą kartą,
o mintys vis kyla virš beskonės tiesos
ir pripildo akimirksniu kančią
tuo vieninteliu laikrodžio dūžiu...

Ir taip nesustodami veržias į priekį
begalybės lopšely užaugę
paskutiniai minčių trupinėliai
su mažėjančia laimės viltim...

... ir lyg nieko jie nepraradę,
tik išlaisvinę protą nuo priešų
skrieja ten, kur jų niekas nelaukia
bent dabar...
                    ... kai dar laikrodis tyliai
skaičiuoja viltis
                    skaičiuoja viltis
... ir paleidžia jas ten, iš kur niekas negrįžta
po kiekvieno laikrodžio dūžio...