Laiško Mišelei ištrauka

Atsimeni tą vakarą, kai atėjai manęs aplankyti? Aš sirgau ir tu man atnešei tinklinį maišelį apelsinų. Jie buvo ryškiai oranžiniai, vietomis net raustelėję ir kvepėjo mano ligos pabaiga. Buvau labai pasiilgęs tiek tavęs, tiek pasaulio ir tu tą vakarą padarei dar vieną stebuklą: atėjai pati, o jį atsinešei akyse…Nepasakiau to tada, aš tau daug ko daug kartų nepasakiau…
  Atsimeni, mes tą vakarą labai daug kalbėjom. Tu man pasakojai apie šešėlių pižamas ir siūlus iš vaivorykštės juostų, o aš vis prisimindavau savo sapną apie kalbantį šikšnosparnį su sidabrine plunksna. Kažkaip pakrypo kalba ir aš pasakiau, jog norėčiau neturėti visiškai nieko, kad jei mane bandytų apvogti, negalėtų nieko atimti ir tegalėtų duoti jausmą. Puikiai atsimenu, kaip tu tada šyptelėjai ir droviai nerangiu rankos judesiu švelniai trinktelėjai man į pilvą. Po to sekė mūsų pirmas bučinys…
  Bet…trys, du, vienas, tu susigėdai ir greitai atšokai. Tada tiesiog išskridai iš kambario, net nespėjau šūktelti tavo vardo.

 
 
  O ant stalo liko krepšelis apelsinų ir man net nereikėjo žiūrėti pro langą, kad pamatyčiau besileidžiančios saulės spalvą.