Kaip keleivis amžinai be namų
Be įkvėpimo blaškausi po šešėlių šalį
Kaip lapas rudeniškai spalvotas
Be šaknies ir idėjos gyventi
Skristi noru degu, tik kuro nėra
Ar baigės, neprasidėjęs
Lietus..
Nuplaus, ar paguos?
Juk be šaltinio aš, vienas
Prikaltas kaip kryžius galvūgaly
Žiūrėt galiu, žodžio ištart ne..
Ranka pakelta nusvyra
Ir byra..
Pelenai
O delnai - tušti, be galimybės
Ištverti dar vieną sezoną
Užgest greičiau, verčiau
Nesmilkt
Tikiu, dar bus pavasarių
Ne šiandien..