Jūros kriauklė
gyvenanti kalno papėdėje
sapnuoja varnėnų čiurlenimą
kuriame išperėjo kregždė
išalkusi meilės nuojautos
nušautą kazoko gyvenimą
ant kranto
Jūros kriauklė
prisimena ryklio šešėlį
sapnuoja plekšnių maskuotę
bepročių medūzų dilgsėjimą
(svarbi kovoje už gyvenimą
išalkusio skrandžio moralė)
Jūros kriauklę
užvertė žvilgantis plūgas
taip ji vėl sugrįžo namo
virš jos subangavo arimas
artojas lyg Kristus per vandenį
o kurmis vaidino delfiną...