Pabudo Pauteckas
Nei gyvas nei miręs
Plaukai pasišiaušę, liežuvis pastiręs,
Akutės raudonos, atlėpusios ausys,
Visai nesiskutęs, beveik nesiprausęs.
Pakilo iš lovos
Skersai Pauteckienės,
Įlipo į kelnes kampe pastatytas.
Išaušo, išaušo pavasario rytas.
Pasveikino graudžiai klozetą - draugelį,
Klaida padaryta - net smegenis gelia,
Ir žengė kryptingai, viltingai ir drąsiai.
Žinia, turi būti... Štai imsiu ir rasiu...
....................................................
....................................................
Nerado senukas... (Suvalgė anūkas).