ger sdarbas. grazu... toks skaudesiiassliudesiais ismargintas, bet ir tikejimus atsiduodantis...
jaukesiai - pasikviesk ka- zmogu ar pauksti- i namus- ir begeriant kartu svajones pakils tie butaforiniai drugeliai- ismoks skraidyti...:)
"Ir kad
kambarinis
žvaigždynas
neužsižiebia,
vidurnakčiui
tiksint ."
Truputi pacituoju tave ir rasau citatos ikvepta, visai nenoredama subuitinti posmelio, tik noredama pasiulyt grazu dalyka. Pati gerokai nustebau pamacius, kad siais laikais parduotuvese esama fosforiniu zvaigzduciu-lipduku, kuriais reikia aplipdyti kambario lubas, diena ju nesimato, o nakti jos sviecia ir glosto musu estetini jausma. Jos nepretenduoja i joki aukstesni statusa, toki kaip tikru zvaigzdziu pakaitalas ir svajones issipildymas - jei pasvajoji apie nuosava stoglangi su dangaus lopineliu. Tiesiog dabar tam tikra prasme galesi sakyti, kad kambarinis zvaigzdynas UZSIziebia vidurnakciui tiksint;))
linkejimai:)
JEGA!!!! Tai nuostabu :-) Kaip susiktai pasijunti, paskeites kazka liudno, bet bent pabaigoje nusijuoki. Galbut del to, kad prisimeni, kaip irgi meginai sleptis stalciuje :-P ;-)