Mažo stebuklo motyvais

Vaivorykštė sulūžo akių lygyje,
Svajonių tramvajus nuvirto nuo bėgių.
Atleiskit, visai nenorėjau,
Ir Šekspyras nupliko netyčia,
Nuo stačių šypsenų radiacijos.

Sako švinas sulaiko,
O kulkos – švininės.
Sako sveika.

Vis dar noriu raudonos kepurės,
Pirmosios perkūnijos šlapių sapnų,
Sparnuotų šlepečių.

Per brangiai parduodate.

Ikonos verkia baltyminiais ikrais,
Varpų aidais stebuklas ateina,
Giedrėja ir laižosi.
Vėl gyvi. Tarsi piktžolės.

Neradote kelio į vakar?
Ne laiku ir ne vietoj ieškojote.
Mes dar turime laisvą etatą
Idiotų brigadoje,
Balionėlį
Kvailių demonstracijoj.

Tik tak,
Žemė oras.
Iki dugno išgerk lašelinę,
Pasprink nesuderintu skambesiu,
Išsijunk distancinį valdymą.
Nusišauk iš tribūnos ar bent garsiau nusikeik.

Ir gali pasilikti.

Per teliką žiūrėsime naujos dienos gimimą,
Kūrensim žydrą paukštį ant viryklės.
Girdi šunis?
Aš ne.
Tai mano requiem nutrūkusiai grandinei.