Žmogaus kaukė

Jis mėnesienoj pasiklydęs vaikas
                        Gedulo rūbuos.
Jis ištikimas sąmokslinikas
                        Tarp slaptų dviveidžių.

Lyg patėvis pagrobęs vaiko ego
Už tarno vaidmenį,
Už nekaltybės saiką, už kūrybą.

Jis menininkas su marionetės kauke,
Lyg arlekinas besitrinantis ant pjedestalo.

Jis sekundantas mūsų laiko,
Sekretorius – lengvabūdis
Išbraukantis po minią iš išėjusiųjų sąrašų.

Lyg Petras budintis už skaiStyklos vartų
Atveriantis duris į rojų, bet stumiąs atgal į praeitį.

Jis tartum moteris su lytiniu aktu
Parduodanti save už nelemtą valandikę.

Ir visą tai, tik vienas “Tu” – žmogus,
Gimęs iš gandro sparno.
Žmogus renkantis sau kelią,
Perkantis laisvę, sodinantis pinigus.

Vienas iš tūkstančio,
Tik vienas iš milijono.
Tik vienas, antras, trečias.